tįstelti

tį́stelti, -ia (-na Dglš), -ėjo Gs 1. žr. tįstelėti 2: Tįstelia [paskersto meitėlio] kojos Smn. 2. žr. tįstelėti 4: Na na, ar netį́stelsi, tę slidu! Plv. 3. intr. šoktelėti, liuoktelėti: Arklys tį́stelėjo per tvorą Vv. 4. intr. prigulti: Pavalgius eisiu tį́stelt Gs. 5. žr. tįstelėti 5: Dabar biškiuką paršeliai tį́stelė[jo] Dglš. Paskui kap tįstels, tai anos viršuj bus Str. Aje, tavo, Kaziok, šimet tį́stelta! Krd.